Balsavimas daugiabučiuose

Balsavimui neįvykus, pakartotinis balsavimas tuo pačiu klausimu gali būti organizuojamas vieną kartą, ne anksčiau kaip po 2 savaičių ir ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo neįvykusio balsavimo protokolo paskelbimo dienos.

Pakartotinis balsavimas laikomas įvykusiu, kai balsuoja ne mažiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Kai pakartotinai balsuojama dėl sprendimų, kuriems priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, reikalinga patalpų savininkų balsų dauguma, pakartotinis balsavimas laikomas įvykusiu, kai iki balsavimo pabaigos balsuoja daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų.

Įvykusio pakartotinio balsavimo atveju laikoma, kad sprendimas pritarti svarstomam klausimui ar nepritarti priimtas balsuojančių vienodai patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Įvykusio pakartotinio balsavimo dėl sprendimų, kuriems priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka reikalinga patalpų savininkų balsų dauguma, laikoma, kad sprendimas pritarti svarstomam klausimui ar nepritarti priimtas, jei vienodą nuomonę išreiškė daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų.

Laikoma, kad sprendimas priimtas, jei daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų išreiškė vienodą nuomonę, pagal kurią galima suprasti, ar svarstomam klausimui pritarta, ar ne.

Balsavimo rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo balsavimo pabaigos dienos namo Pirmininko sudaryta komisija įformina komisijos protokole. (toliau – protokolas). Protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos visuomet skelbiama klientų erdvėje 4bbv.lt.

Patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį pagal jame nurodytus reikalavimus, svarstomu klausimu pažymi „pritariu” ar „nepritariu”, nurodo užpildymo datą ir laiką, pasirašo, nurodydamas vardą ir pavardę. Kai patalpos savininkas yra juridinis asmuo, pasirašo juridinio asmens vadovas arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas atstovas. Kai patalpos savininkas yra fizinis asmuo, jo įgaliojimas pasirašyti kitą asmenį turi būti patvirtintas notarine tvarka. Kai pasirašo įgaliotas asmuo, pridedamas įgaliojimas veikti fizinio ar juridinio asmens vardu.

Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo užpildo biuletenį pagal jame nurodytus reikalavimus, svarstomu klausimu pažymi „pritariu” ar „nepritariu”, nurodo užpildymo datą ir laiką, pasirašo, nurodydamas vardą ir pavardę. Kai Pirmininkas yra juridinis asmuo, pasirašo juridinio asmens vadovas arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas atstovas. Kai Pirmininkas yra fizinis asmuo, jo įgaliojimas pasirašyti kitą asmenį turi būti patvirtintas notarine tvarka. Kai pasirašo įgaliotas asmuo, pridedamas įgaliojimas veikti fizinio ar juridinio asmens vardu. Kiekvienas Bajorų kel. 23 Vilniuje, bendrijos narys gaus Dokobit el. pranešimą, kuriame bus pdf forma. Joke bus pateikti pasirinkimo variantai juos reikės pasirinkti ir pasirašyti. 

Balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų. Namo administratoriaus komisija, nustatydama, ar balsavimas įvyko (ar sprendimui priimti balsavo pakankamas patalpų savininkų skaičius), skaičiuoja tik pranešime ir biuletenyje nurodytu būdu organizatoriui grąžintus galiojančius biuletenius.

Kai viena patalpa priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), savininkų sutarimu balsuoja vienas patalpos savininkas.

Balsavimą organizuoja namo Pirmininkas arba pagal įstato 28 dalį numatyta tvarką.

Jei pageidaujate, jog Jūsų name būtų suorganizuotas balsavimas, kreipkitės į namo Pirmininką.

Balsavimo rezultatus skaičiuoja namo administratoriaus sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta komisija.

Parengtas biuletenis patalpų savininkui įteikiamas savitarnos svetainėje.

Biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jis:
  1. nepasirašytas patalpos savininko ar jo įgalioto asmens;
  2. pasirašytas neturint įgaliojimo.

Namo Pirmininkas apie rengiamą balsavimą visuomet skelbia klientų erdvėje 4bbv.lt, patalpos savininko nurodytu el. pašto adresu, ar kitu su patalpos savininku sutartu būdu.

Pagal Bendrijų įstatymą apie rengiamą bendrijos narių visuotinį susirinkimą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų (pranešimo dienos ir susirinkimo dienos neįskaičiuojame), bet jeigu jūsų darbotvarkėje numatyta klausimų, dėl kurių privaloma bendrijos narius informuoti raštu (pavyzdžiui, renkate valdymo organus), reikia dar žiūrėti ir į jūsų bendrijos įstatus.

Jeigu, pavyzdžiui, įstatuose parašyta, kad tais atvejais, kai privalomas informavimas raštu ir tai daroma įmetant pranešimą į pašto dėžutes ir yra nurodyta, kad įteikiant pranešimus per pašto dėžutes laikoma, kad adresatas buvo supažindintas su pranešimu po 7 kalendorinių dienų nuo pranešimo ar dokumentų įdėjimo į pašto dėžutę dienos, tokiu atveju prie 14 dienų reikėtų pridėti 7, tuomet ir bus 21 diena. 

Parašomas pranešimo apie šaukiamą bendrijos narių visuotinį susirinkimą įteikimo faktą patvirtinantis aktas, nurodoma dokumento sudarymo data, vieta, dokumente parašoma, kad pranešimas apie tam tikros dienos susirinkimą, pateikiant jo darbotvarkę ir kitą informaciją, tam tikro namo savininkams tam tikrą dieną buvo sumėtyti į pašto dėžutes (aprašomos faktinės aplinkybės), dokumentą pasirašo tas, kas sumėtė pranešimą į pašto dėžutes, ir dar bent du arba daugiau savininkų, kurie savo parašais tai patvirtina.

Ne, apeidami bendrijos pirmininką (vadybą) bendrijos nariai patys negali šaukti bendrijos narių visuotinio susirinkimo. Pirmiau reikia įteikti bendrijos valdymo organui reikalavimą sušaukti susirinkimą pagal iniciatorių nurodytą darbotvarkę, o jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per mėnesį to reikalavimo neįvykdytų, tada jau galima šaukti susirinkimą ir patiems. Plačiau apie tai skaitykite Bendrijų įstatymo 11 str. 1 dalyje.

Dar atkreipiame dėmesį į tai, kad ne ketviratdalis bendrijos narių turi teisę šaukti susirinkimą, bet daugiau nei ketvirtadalis.

PASTABA. Labai svarbu turėti aktualų bendrijos narių sąrašą (tam, kad būtų galima nustatyti, kiek yra ketvirtadalis), o šį sąrašą tvirtinti yra bendrijos pirmininko pareiga. Esant sudėtingoms situacijoms (būna įvairių skirtingų) verta pasitarti su specialistais konsultantais.

Bendrijos narių visuotiniame susirinkime balsuoti gali tik bendrijos nariai (jeigu jūsų vyras įrašytas bendrijos narių sąraše, jis ir yra bendrijos narys, jis ir balsuoja) arba jų atstovai pagal laisvos formos balsavimo perleidimo sutartis, arba notarine tvarka įgaliotieji asmenys.

Patogus būdas - kai bendrijos narys parašo savo sutuoktiniui paprastos rašytinės formos balsavimo perleidimo sutartį, pagal kurią sutuoktinis balsuoja kaip bendrijos nario atstovas. Be kitų dalykų, šioje sutartyje verta nurodyti ir tai, kad bendrijos narys balsuos pats, jeigu atvyktų ir dalyvautų susirinkime (tuomet atstovas lieka be balsavimo teisės).

Būdami nuosavybės dalininkais jūs taip pat galite susitarti ir raštu pranešti bendrijos pirmininkui, kad į bendrijos narių sąrašą nuo tam tikros datos reikia įrašyti ne vyrą, bet žmoną (ji tampa bendrijos nare).

Kalba turbūt eina apie atvejį, kai yra privalomas informavimas raštu, pavyzdžiui, kai darbotvarkėje numatyta rinkti pirmininką ar valdybos narius arba keisti įstatus. Jeigu įstatuose įrašyta, kad tokiais atvejais pranešimą reikia įteikti į rankas, reiškia, visiems (100 proc.) bendrijos nariams ir reikia įteikti į rankas. Dažniausiai įstatuose būna įrašyta keletas variantų: arba registruotu laišku, arba į rankas, arba į pašto dėžutes, gal jums verta pagalvoti apie įstatų atnaujinimą...

Siūlome raštu kreiptis į jūsų Bendrijos pirmininką.

Pagal Bendrijų įstatymo 11 str. 13 dalį "Visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Pagal Bendrijų įstatymo 14 str. 6 dalies 6 punktą bendrijos pirmininkas atsako už "informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų savininkams jų prašymu".

Pagal Bendrijų įstatymo 14 str. 7 dalį "Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla."

Pastaba. Dažniausiai bendrijos pirmininkai apie priimtus sprendimus informuoja visus savininkus, sutartis pasirašiusių bendrijų pirmininkai turi galimybę protokolus įkelti į www.4bbv.lt savitarną, prie kurios prisijungę savininkai patys gali pasižiūrėti įkeltus dokumentus.

Ar galima bendrijos narių visuotinį susirinkimą organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriu būdu (dalis fiziškai susirenka, o dalis prisijungia ryšio priemonėmis - ZOOM ar kita programa? Poreikis iškilo, nes nemaža dalis bendrijos narių negyvena name (yra išnuomoję). Ar dėl tokio visuotinio susirinkimo formos (nuotoliniu ir / arba mišriu) būtina keisti Bendrijos įstatus? Dabar įstatuose nurodyta taip: "Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys Bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo Visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius." ( Per ZOOM ir kitas programėles galima užfiksuoti susirinkimo dalyvius ir po to surinkti jų parašus, jiems pasirašant e.parašu).

Bendrijų įstatymo 11 str. 4 dalyje apie bendrijos narių visuotinio susirinkimo organizavimą aiškiai pasakyta:

4. Visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.

Be to, bendrijos nariai gali pasinaudoti balsavimo teisės perleidimo sutartimi pagal CK 2.89 str.

Naują bendrijos pirmininką ir valdybos narius būtinai reikia įregistruoti VĮ "Registrų centre", pateikiant šių valdymo organų išrinkimo teisėtą faktą pagrindžiančius dokumentus, tokius kaip pranešimas apie šauktą bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jo paviešinimo bei įteikimo bendrijos nariams faktą patvirtinantis aktas, bendrijos narių sąrašas, susirinkimo dalyvių sąrašas ir jų atstovų įgaliojimai ar balsavimo perleidimo sutartys, jeigu tokių buvo, protokolas.

Taip pat reikės pateikti tam tikras užpildytas JAR formas, pavyzdžiui, JAR1, JAR VOV (pirmininkui), JAR BV1 (valybos pirmininkui), JAR BVV2 (visiems valdybos nariams). Šias JAR formas gauti ir užpildyti nuėjus į VĮ "Registrų centrą", bet geriau išsispausdinti ir iš anksto užpildyti, jas galima rasti čia: https://www.registrucentras.lt/p/49.

Visus dokumentus VĮ Registrų centro darbuotojai turi matyti originalius (jeigu paprašysite, pasidarys kopijas ir originalus jums grąžins). Dėl galimybės pateikti dokumentus, pavyzdžiui, nusiunčiant paštu arba pasirašytus kvalifikuotu e. parašu arba tiesiai į e. sistemą kreipkitės į VĮ "Registrų centrą", tokia tvarka gal ir gali būti taikoma, ji gali būti keičiama. Pastaba. Įprasatai minėtus dokumentus VĮ "Registrų centrui" pateikia naujasis bendrijos pirmininkas, kuris dar nėra oficialiai įregistruotas ir neturi prieigos pire e. sistemos kaip pirmininkas (vadovas).

Bendrijų įstatymo 21 str. 5 dalis, 2 punktas. (Bendrijos nariai papildomai turi teisę)​​​ rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu.

Bendrijų įstatymo 15 str. 2 dalis. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 

Bendrijų įstatymo 18 str. 2 dalis. Bendrijos revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).