Labai aktualus klausimas — ypač dabar, po precedento neturinčio atvejo, kai nuo šių metų sausio iki balandžio per Migracijos departamento darbuotojų nulaužtas paskyras nusikaltėliai naktimis ir savaitgaliais jungėsi prie Nekilnojamojo turto registro ir siuntėsi tūkstančius duomenų apie įvairių gyventojų valdomą nekilnojamąjį turtą bei asmens kodus. Visuomenė apie tai sužinojo tik gegužės 22 d. 15min.lt
Įtariama, kad iš Registrų centro galėjo būti neteisėtai nukopijuota daugiau nei 600 tūkstančių registrų įrašų. Pagrindinis taikinys buvo Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų duomenys. LRT
Incidento metu nebuvo atskleisti kontaktiniai duomenys (telefono numeris, el. pašto adresas), mokėjimo informacija, banko sąskaitos numeriai ar dokumentai — nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, teismų sprendimai, kadastrinių matavimų dokumentai. Tačiau jei piktavaliai turi žmogaus vardą, pavardę, asmens kodą ir informaciją apie nekilnojamąjį turtą, tai gali būti panaudota bandant sukurti įtikinamesnį sukčiavimo scenarijų. KaipkadaKaipkada
Gyventojai gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos sistemos elektroniniu būdu. Neturintieji galimybės pasinaudoti šiuo būdu, informaciją galės gauti atvykę gyvai į bet kurį iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. 15min.lt
Pagal Bendrąjį duomenų saugos reglamentą (BDAR) gyventojai turi teisę kreiptis ir sužinoti, kas domėjosi jų duomenimis — šią informaciją visų pirma turi suteikti Registrų centras. Jeigu atsakymo per tam tikrą laiko tarpą negautumėte, galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. LRT
Nutekėję duomenys suteikia milžiniškas galimybes visokioms atakoms, manipuliavimui ir socialinei inžinerijai — pavyzdžiui, sukčiai apsimetę banko darbuotojais gali raginti žmones keisti būsto paskolos dokumentus. LRT
Gyventojai gali sulaukti skambučių, kuriuose sukčiai prisistato bankų, notarų, valstybės institucijų ar kitų organizacijų darbuotojais. Jei pašnekovas mini konkretų adresą ar turto duomenis, pokalbis gali atrodyti patikimesnis nei įprasta apgaulė. BNS
Žemiau — praktinė lentelė kiekvienai situacijai:
| Kas skambina / rašo | ko niekada neprašo tikri | Ką daryti |
|---|---|---|
| Policija | PIN kodų, slaptažodžių, pinigų pervedimo | Padėkite ragelį, perskambinkite patys 112 |
| Bankas | PIN, slaptažodžių, pilno kortelės numerio | Skambinkite patys banko oficialiu numeriu (kortoje) |
| Registrų centras | Mokėjimų telefonu, slaptažodžių | Eikite tiesiai į rc.lt arba atvykite gyvai |
| Gaisrinė | Jokių duomenų telefonu | Tikrinkite patys skambinant 112 |
| Notaras | Niekada neskambina pirmasis reikalaudamas duomenų | Skambinkite notarų biurui tiesiogiai pagal oficialų numerį |
| Antstolis | Nesiūlo „sutvarkyti" skolos telefonu | Patikrinkite antstolių rūmų svetainėje antstoliurumai.lt |
| Advokatas | Nereikalauja skubiai pervesti pinigų | Tikrinkite advokatų sąraše advokatura.lt |
Nei policija, nei bankas, nei kitos institucijos niekada neprašo atskleisti slaptažodžių, PIN kodų ar perduoti pinigus. Sukčiai dažnai skuba, kalba įsakmiai ar labai įtikinamai — jie siekia, kad priimtumėte sprendimą greitai, nepasitarę su niekuo. Nvpoliklinika
Trys pagrindiniai veiksmai gavus bet kokį įtartiną skambutį ar laišką:
Registrų centras perspėja, kad sukčiai gali mėginti pasinaudoti kilusia panika ir socialinės inžinerijos metodais išvilioti papildomus duomenis. Tai reiškia — jei kas nors skambina ir sako „mes iš Registrų centro, dėl duomenų nutekėjimo reikia patikrinti jūsų duomenis" — tai 99% tikimybe yra sukčius. 77
Jeigu pinigai buvo pervesti ar prisijungta prie jūsų paskyros — nedelsiant skambinkite savo bankui, kad užblokuotų sąskaitą ir sustabdytų pavedimus. Sukčiai dažnai bando išgauti dar daugiau pinigų, apsimesdami pagalbos tarnybomis ar grąžinimo agentūromis. Po to — kreipkitės į policiją (pranešimas internetu: epolicija.lt arba tiesiogiai į bet kurį policijos komisariatą). Yurkz
