Daugiabutis

Gyventojams montuoti antenas ant namo stogo draudžiama.

Gyventojams montuoti antenas ant namo sienos, kolonų draudžiama.

Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad dalis sukauptų lėšų gali būti panaudojama ir nenumatytiems darbams, pvz., avarijų atveju atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams likviduoti.

Užsisakyti papildomas būsto priežiūros paslaugas galite:

  1. Klientų savitarnos programėlėje 4bbv.lt. arba [email protected]
  2. Klientų centro numeriu HOUSE CARE +370 66 451 451.

Paslaugų ir darbų kainos skaičiuojamos vertinant kiekvieną objektą individualiai (paslaugų kiekis, periodiškumas, priemonės ir t.t.).

Jei atliekant daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį ar paprastąjį remontą statybos darbai bus susiję su bendro naudojimo objektais, tai reikės gauti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, priimtą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Paprastojo remonto atveju, projektą privaloma parengti tik tais atvejais, kai būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokius statinio projektus kapitaliniam ar paprastajam remonto atlikti rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Konkrečiu atveju, dėl projekto parengimo reikia kreiptis į projektuotoją.

Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti išduoda savivaldybių administracijos. Konkrečiu atveju, parengus atitinkamą statinio projektą, dėl statybą leidžiančio dokumento reikėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra pastatas, administraciją.

Kokiems atliekamiems paprastojo ar kapitalinio remonto darbams reikalingas statybą leidžiantis leidimas numatyta straipsnyje STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.01.08:2002balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų priskiriamas statinio paprastojo remonto darbams.

Reikalingi leidimai:

  • Paprastojo remonto aprašas (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė (Mano būstas tokių paslaugų neteikia).
  • Daugumos gyvenamojo namo butų savininkų sutikimas ( pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  • Statybos leidimas (išduodamas pateikus projektą ir balsavimo protokolą). Statybos leidimą išduoda savivaldybių administracijos. Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Už darbus esančius buto ribose moka savivaldybės nuomininkas. Kitu atveju buto nuomininkas.

Kreipiantis dėl duomenų suvedimo, kad būtų galima patekti į teritoriją ar automobilių stovėjimo aikštelę, būtina nurodyti pilną adresą, pateikti nuosavybės dokumentus. Jei reikalingas patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę, tuomet reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog turite automobilio statymo vietą aikštelėje. Visa tai užpildyti interneto svetainėje 4bbv.lt ir laukti atsakymo. Atsakymas pateikiamas per kelias darbo dienas.

Norint pastatyti kelio užtvarą prie įvažiavimo į namo automobilio stovėjimo aikštelę, turi būti suformuotas žemės sklypas, pasirašyta Nacionalinės žemės tarnybos nuomos sutartis. Jei suformuotam žemės sklypui priklauso keli namai, turi būti gautas namų gyventojų sutikimas užtvarą statyti.

Sužinokite savo būsto leistinąją naudoti galią. Tai padaryti galite paskambinę telefonu 1852, galia taip pat nurodyta Jūsų elektros pirkimo-pardavimo sutartyje ir nuosavybės ribų akte.

Išsiaiškinkite, kiek papildomos galios Jums reikės. Jeigu nežinote, kiek papildomai galios Jums reikės, pasinaudokite rekomenduojamos galios skaičiuokle. Klientams, kuriems yra įrengtas vienfazis įvadas, planuojantiems galią didinti daugiau nei 10 kW, trifazį įvadą rengia ESO. Pasirūpinti tinkamu elektros vidaus tinklo įrengimu turi pats klientas.

Paruoškite dokumentus ir pateikite paraišką. Surinkus dokumentus pateikite ESO savitarnos svetainėje.

Reikalingi dokumentai pateikiant paraišką:

VĮ „Registrų centras“ užregistruoto Žemės sklypo planas su sklypo ribomis ir su pageidaujama elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta*;
VĮ „Registrų centras“ pažymėjimas apie nuosavybę;
Pastato ir žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai (esant dalinei nuosavybei);
Atstovavimo dokumentas (jeigu paraišką teikia ne savininkas);
*Jeigu apskaitos prietaiso vieta nekeičiama, sklypo plano pateikti nereikia.

Patvirtinus paraišką pasirašykite sutartį ir sumokėkite įmoką ESO savitarnos svetainėje arba išsiuntę kopijas paštu sutartyje nurodytu adresu.

Pagrindinė priežastis, kodėl taip yra – oras, susikaupęs šildymo sistemoje. Tam, kad visų name esančių butų radiatoriai šiltų vienodai, reikia nuorinti viršutinių aukštų radiatorius. Tą nesunkiai galima padaryti ir patiems (kaip tai padaryti žiūrėkite video) arba galite kreiptis į mūsų specialistus. Kartais pasitaiko, kad viršutinių aukštų gyventojai neįsileidžia meistrų arba nepavyksta rasti šių butų savininkų ir patekti į patalpas.

Taip pat būna atvejų, kuomet gyventojai savo butuose savavališkai prie radiatorių sumontuoja ventilius ir dėl nežinojimo ar tyčia juos užsuka. Dėl to kenčia kitų butų gyventojai, nes radiatoriai šyla netolygiai. Užtrunka laiko, kol mūsų specialistai identifikuoja tokius atvejus ir pašalina problemas.

Pažeidus apskaitos prietaisų plombas, turite tiesiogiai kreiptis į resursų tiekėją.

Už bendro naudojimo remonto darbus moka visi patalpų savininkai proporcingai jų turimo turto plotui arba iš namo kaupiamojo lėšų fondo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) vis sulaukia skundų apie pastatų išvaizdą pakeitusius savavališkus paprastojo remonto darbus. Ne vienas pažeidėjas nustemba, kad norint pritvirtinti kokią nors įrangą, pavyzdžiui, kondicionierių, ant pastato sienos ar stogo, reikia kreiptis į savivaldybės architektus ir gauti leidimą.

Todėl daugiabučių gyventojai ar visuomeninių pastatų savininkai ar naudotojai, savavališkai ant pastato sienos pritvirtinę kondicionierių ar aukščiau kaip vienu metru virš pastato plokščiojo stogo parapeto iškėlę židinio dūmtraukį, gali sulaukti nemalonumų. Už neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą gali būti skirta nuo 57 iki 144 eurų administracinė bauda, už ypatingo statinio (aukštesnio kaip 20 m ir didesnio kaip 2 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto) – nuo 289 iki 579 eurų.

Pasirūpinti paprastojo remonto aprašu nėra sudėtinga. Jį gali parengti pats statytojas. Šį aprašą sudaro aiškinamasis raštas, pastato fasado ir (ar) šlaitinio stogo spalvotos nuotraukos bei numatoma statinio išorės vizualizacija (spalvotos nuotraukos, brėžiniai ir kt.). Jį ir prašymą išduoti rašytinį pritarimą reikia pateikti savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba tiesiogiai.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius

Papildoma informacija:

Balkonų, lodžijų stiklinimas ir oro kondicionierių tvirtinimas prie esančio daugiabučio namo fasado ar šlaitinio stogo yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kada laikoma, jog pastato išvaizda keičiama, yra nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte).

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Aprašą parengti gali projektuotojas/architektas, ar šias paslaugos teikianti įmonė;
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą dėl numatytų darbų atlikimo Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka (balsuojant susirinkime arba raštu).
  3. Gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Vyriausiojo miesto architekto skyrius, el. p. [email protected], tel. Nr. (8 5) 211 2000).

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami statybos darbai, kurie užbaigiami statytojui (užsakovui, savininkui, valdytojui) surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą (Nekilnojamasis daiktas (užbaigtas statyti pastatas) ir daiktinės teisės į jį VĮ Registrų centre turi būti užregistruotos per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų išdavimo dienos).

Primename, kad statybos darbai be SLD, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimą ir paruošti vieną paprastojo remonto darbų aprašą (projektą) dėl visų norinčių ar ateityje norėsiančių bendraturčių įstiklinti balkoną, ar įsirengti oro kondicionierių.


Daugiabučių namų gyventojai dažnai nusprendžia „transformuoti“ erdves – išgriauti sienas tarp atskirų erdvių (kambarių). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kokiais atvejais griaunant sieną daugiabutyje reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir kokiais atvejais – tik projektas.

Pirmasis svarbus žingsnis – prieš griaunant sieną daugiabučiame gyvenamajame name privalu išsiaiškinti (pasiteirauti atsakingo specialisto: projektuotojo, atestuotos ekspertizės įmonės ar namo techninio prižiūrėtojo), ar planuojama griauti siena yra laikančioji ar nelaikančioji pastato konstrukcija.

Jeigu numatoma griauti siena yra laikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo kapitalinis remontas. Kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio kapitalinį remontą nereikia. Tačiau privaloma, gavus daugiabučio bendraturčių daugumos pritarimą, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti. Apie kapitalinio remonto pradžią Statybos inspekcijai pranešti nereikia.

Jeigu numatoma griauti siena yra nelaikančioji, yra planuojamas daugiabučio namo paprastasis remontas. Kai paprastasis remontas atliekamas daugiabučio viduje (t. y. nekeičiama pastato išvaizda), statybą leidžiančio dokumento atlikti daugiabučio paprastąjį remontą nereikia, neprivaloma rengti projekto, apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, tuo pakeičiant bet kuriuos pastato išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį), yra planuojamas daugiabučio rekonstravimas. Rekonstruoti daugiabutį galima bendraturčių daugumos pritarimu, gavus statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį pagal parengtą daugiabučio rekonstravimo projektą, o kai statinys ypatingasis – atlikti projekto ekspertizę. Taip pat privaloma pranešti Statybos inspekcijai apie rekonstravimo pradžią.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio laikančiąją sieną, nepakeičiant jokių pastato išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio), yra planuojamas daugiabučio kapitalinis remontas, dėl kurio pasikeis pastato išvaizda. Tokiu atveju privaloma gauti daugiabučio daugumos pritarimą šiems darbams atlikti, kreiptis į projektuotojus dėl kapitalinio remonto projekto parengimo, parengus projektą – į atestuotus ekspertizės rangovus projekto ekspertizei atlikti (tuo atveju, jeigu daugiabutis yra ypatingasis statinys, arba kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti statinio kapitalinį remontą). Statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio kapitalinį remontą privalomas, kai keičiama daugiabučio išvaizda ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje. Apie kapitalinio remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Jeigu numatoma griauti išorinę daugiabučio nelaikančiąją sieną, yra planuojamas daugiabučio paprastasis remontas, kurį atlikus pasikeis daugiabučio išvaizda. Tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą bus reikalingas, jeigu daugiabutis yra kultūros paveldo statinys, arba yra bent vienoje iš toliau nurodytų teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Projektą privaloma parengti, jeigu reikalingas statybą leidžiantis dokumentas atlikti daugiabučio paprastąjį remontą. Apie paprastojo remonto pradžią pranešti Statybos inspekcijai nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, kad projektus tvirtina statytojas (užsakovas). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Pažymėtina, kad statybą leidžiančius dokumentus rekonstruoti statinį, atlikti kapitalinį ar paprastąjį statinio remontą išduoda vietos savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Žinotina, kad vykdyti kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus ypatingajame statinyje turi teisę tik atestuoti statybos rangovai – Lietuvos Respublikoje įsteigti ar užsienio valstybės juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos ar jų padaliniai, turintys teisę užsiimti šia veikla, taip pat Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Šis reikalavimas netaikomas ypatingųjų statinių paprastojo remonto atveju.

Ypatingųjų gyvenamosios paskirties pastatų kategorijai priskiriami gyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose yra liftai, arba turintys šiuos požymius ir techninius parametrus: 20 m ir aukštesni, įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės, konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m, pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2.

Žinotina, kad pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą – triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu gyvenamosiose patalpose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Statybos inspekcija primena, kur derėtų kreiptis konkrečiu atveju:

dėl statybos vykdymo teisėtumo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją arba Statybos inspekciją;

dėl atitinkamos rūšies statinio projekto parengimo – į projektuotoją;

dėl parengto statinio projekto ekspertizės – į atestuotas ekspertizės įmones;

dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo – į vietos savivaldybės administraciją;

dėl pasitikslinimo, kokiai statinių kategorijai (ypatingųjų ar nesudėtingųjų) priskiriamas daugiabutis, kuriame bus griaunamos sienos – į projektuotoją arba paskirtą namo techninį prižiūrėtoją; šie duomenys taip pat yra Nekilnojamojo turto registre;

dėl nustatymo, ar daugiabučio gyvenamojo namo siena yra statinio laikančioji (nelaikančioji) konstrukcija – į namo techninį prižiūrėtoją, projektuotojus arba atestuotus ekspertus;

dėl keliamo triukšmo griaunant sienas – į vietos savivaldybės administraciją, policiją.

Balkonų, lodžijų daugiabučiame name įstiklinimas yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą.

Šiems darbams atlikti privaloma:

  1. Parengti pastato paprastojo remonto aprašą (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.
  3. Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad balkonų, lodžijų įstiklinimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Rekomenduotina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, planuojantiems įstiklinti balkoną ar lodžiją, priimti sprendimą ir paruošti vieną pastato paprastojo remonto darbų aprašą (projektą).

Rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimas daugiabučiame name ar viešajame pastate yra priskiriamas paprastojo remonto darbams, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento  STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte ). Tokiu atveju privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. Pastatai, kurie yra priskiriami viešųjų pastatų grupei, nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalyje.

Šiems darbams atlikti privaloma:

Parengti pastato paprastojo remonto  aprašą  (kultūros paveldo statinio atveju – paprastojo remonto projektą). Pastato paprastojo remonto aprašas (projektas) turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Aprašą (projektą) parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.

Gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos  Civilinio kodekso 4.85 straipsnį . Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 “Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo”. Procedūrą vykdo/organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija.

Gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą, kuris yra išduodamas pastato paprastojo remonto aprašą (projektą) ir pastato bendraturčių sutikimus pateikus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu  https://www.planuojustatau.lt  Pastato paprastojo remonto aprašui (projektui) patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas.

Tik turint nurodytus dokumentus yra atliekami rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai, kurie užbaigiami statytojui (buto savininkui) surašius deklaraciją apie remonto darbų užbaigimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta patalpų kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Primename, kad rekuperacinės vėdinimo inžinerinės sistemos įrengimo darbai neturint leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis, bet bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie keičia pastato išvaizdą (atvejai, kurie yra priskiriami pastato išvaizdos keitimui, yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte), privaloma gauti leidimą atlikti pastato paprastąjį remontą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedą. 
 
Tuo atveju, jeigu padalijant, sujungiant ar perdalijant patalpas pastate arba statinius, nebus keičiama patalpų ar statinių paskirtis ir nebus atliekami paprastojo remonto darbai arba bus atliekami paprastojo remonto darbai, kurie nekeičia pastato išvaizdos, pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 119 punktą yra išduodama pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma). Pažyma gali būti išduodama tik nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose.
 
Pažymai išduoti privaloma:
  1. Parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą (toliau – schema). Schemą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė.
  2. Pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei užsakant paslaugą internetu https://paslaugos.vilnius.lt arba elektroniniu paštu [email protected] atsiunčiant laisvos formos prašymą išduoti pažymą. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama skenuota schema, pasirašyta elektroniniu parašu, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki padalijimo, sujungimo ar perdalijimo kadastro duomenų bylos kopija. Taip pat būtina pateikti statytojo teisę pagrindžiančius dokumentus pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
  3. Pateiktiems dokumentams patikrinti skiriamos 5 darbo dienos. Pažyma išduodama jeigu patikrinus pateiktus dokumentus nustatoma, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal tą pačią paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.
Tik turint pažymą ir atlikus suformuotų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastrinius matavimus, statinio (patalpos) savininkas ar valdytojas pateikia ją VĮ Registrų centrui kaip pagrindą įregistruoti nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.